Andrius Šešelgis: kelionės moko mažiau planuoti ir džiaugtis gyvenimu

Keliautojo Andriaus Šešelgio nuotykiai veda per užburiančius gamtos kampelius ir turistų nepaliestas vietas, o nuostabios fotografijos leidžia iš arti pajusti tolimų kraštų dvasią.

Pakalbinome Andrių norėdami sužinoti, kas slepiasi už objektyvo. Dalinamės įkvepiančiomis keliautojo istorijomis, kurios primena, jog svarbiausia – pasiduoti tėkmei ir mėgautis kiekviena akimirka, kad ir kur bebūtum.

– Esate aktyvus keliautojas, aplankęs daugybę nuostabių pasaulio vietų. Kaip ir kada jūsų kelyje pasitaikė Tailandas?

Pirmą kartą Tailande atsidūriau prieš 6 metus, kai su tuometine drauge keliavome po Pietryčių Aziją – Tailandą, Kombodžą, Vietnamą, Indoneziją, Malaiziją. Tailandas buvo viena įsimintiniausių šalių ir jame apsilankiau dar du kartus, praeitąmet ir šiemet.

– Kokiose Tailando vietose jums yra tekę lankytis? Kas paliko didžiausią įspūdį?

Nors ir nesu didelių miestų mėgėjas, bet po Bankoką visai įdomu pasivaikščioti, Tailandiečių ramybė išlygina miesto šurmulį. Esu tris kartus traukiniu važiavęs nuo Bankoko į šiaurę iki Chiang Mai. Šiemet Chiang Mai maloniai nustebino, nes daugiau patyrinėjau kultūrinę miesto pusę ir atradau daugybę muzikos, kuo ir pats užsiimu, bet dar daugiau menininkų sutikau Pai miestelyje, iki kurio reikia važiuoti dar kelias valandas kalnų vingiuotais keliais. Labai jaukus miestelis su daug gamtos ir kūrybos.

Pietuose aplankiau Krabi regioną, salas Phi-Phi, Koh Lanta ir salas, kurių pavadinimų nebepamenu 🙂 Jau antrus metus iš eilės žiemą praleidžiu Koh Phangan saloje, kur sutinku nemažai bendraminčių. Ten vyksta daug vidinio augimo renginių, dvasinių praktikų, jogos, muzikos ir panašiai. Kaip viena draugė sako – spiritual disneyland. Šiemet ten išsilaikiau free–diving kursus – labai rekomenduoju pamėginti šį sportą. Taip pat kitoje Tailando pakrantėje atradau Koh Phayam salą – labai nedidelė, sveikas maistas, galima surfinti, nėra automobilių, ramybė.

– Nemažai lietuvių svajoja peržiemoti Koh Phangan. Kuriose salos vietose patartumėte apsistoti?

Man labiausiai patinka būt aplink Srithanu, nes ten yra labai daug sąmoningumo centrų, renginių, gyvos muzikos, sveiko maisto kavinių. O pavažiavus šiauriau link Haad Yao paplūdimio, būtų daugiau ramybės, nardymas, kaitavimas. Kas mėgsta stiprius vakarėlius, tuomet reiktų važiuoti į Haad Rin kur vyksta pilnaties vakarėliai (labai daug alkoholio ir kitų dalykėlių). Vienas iš tolesnių paplūdimių būtų Haad Sadet, kur manau verta bent nakčiai apsistoti ant kalno esančiuose namukuose. Taip pat, manau, būtina bent vieną penktadienį apsilankyti Zen Beach, kur būna daug būgnų ir šokių.

– Kokiu būdu planuojate savo kelionių maršrutus? Pasiruošiate detalų planą, ar verčiau paliekate vietos spontaniškumui ir improvizacijai? 

Būna visaip. Kai kuriose kelionėse norisi tiesiog mėnesį būti vienoje vietoje, kažką mokintis, praktikuoti, kitose būna pasileidžiu tranzuoti dviems savaitėms be tikslo ir kur mane nuveža – ten ir einu. Labai pasitikiu gyvenimo tėkme ir manau, kad palikus tam erdvės į mūsų gyvenimus gali ateiti daugybė mums naudingų netikėtumų, kurie nuspalvina gyvenimus. Pasitikėjimas tėkme atneša proto ramybę, nebegalvojimą apie praeitį ir ateitį, buvimą čia ir dabar. Žmonės užmiršo kaip būti čia ir dabar. Mes per daug galvojam apie sekantį žingsnį. Prieš 3 metus dviračiu per 3 mėnesius nukeliavau iki Portugalijos. Pradėjau kelionę gruodžio mėnesį, miegojau palapinėje ant sniego prie minusinių temperatūrų. Mažai planavau, pasitikėjau, kad viskas bus gerai ir visada atsidurdavau pačiose geriausiose situacijose.

– Ar kelionių metu laikotės tam tikrų ritualų, įpročių?

Kažko griežto nesilaikau, bet pamedituoju, apsilankau šventyklose, praktikuoju dėkingumą, išbandau įvairias dvasines praktikas. Mėgstu išmokti kažko naujo, prieš porą metų išsilaikiau jogos mokytojo kursus, šiemet vėl buvau jogos kurse, bet kaip pagalbinis mokytojas, taip pat išsilaikiau laisvo nardymo kursus (nors turėjau nardymo baimę). Labai gera kelionė gali būti ir nejudant fiziškai, pavyzdžiui 10 dienų meditacijos ir tylos stovykla, kur labai stipriai pakeliausi po save 🙂

Labai pasitikiu gyvenimo tėkme ir manau, kad palikus tam erdvės į mūsų gyvenimus gali ateiti daugybė mums naudingų netikėtumų, kurie nuspalvina gyvenimus.

– Galbūt turite praktinių patarimų kitiems fotografams ar videografams, planuojantiems vykti į tolimus kraštus?

Bent jau man gražiausi vaizdai yra išėjus iš turistinių vietų, susipažįstant su vietiniais, jų kultūra. Dievinu, kai atsirandu kokiame super mažame miestelyje vietinių apsuptyje, kur nėra nei vieno turisto. Tuomet jų veido išraiškos – geriausi kadrai.

– Papasakokite apie įdomiausias kelionėse išmoktas pamokas, netikėtus atradimus.

Na, gal įsimintiniausia pamoka buvo, kai pervertinau savo jėgas su banglente. Nusprendžiau išmėginti save ant gana aukštų bangų ir nedaug trūko iki gyvenimo kelionės pabaigos (nutrūko lentos pavadėlis, papuoliau ant srovių, didelės bangos, kurios tave nuolat mala). Bet paskutinę akimirką kitas banglentininkas spėjo mane išgelbėti 🙂 Tai dabar visko mokausi šiek tiek lėčiau, bet saugiau. Bet šiaip pagrindinė kelionių pamoka – mažiau planuoti, atsipalaiduoti, būti atviram gyvenimui, džiaugtis.

– Apibūdinkite savo svajonių kelionę trimis žodžiais.

Žmogaus nepaliesta gamta.

Andriaus kelionių nuotykius galite stebėti jo Instagram, Facebook ir Youtube paskyrose.

Žemiau – nuostabus Andriaus video iš kelionių po Pietryčių Aziją.

Daugiau keliautojų istorijų iš Tailando rasite čia, o visas naujienas kviečiame sekti mūsų Facebook grupėje Tailandiečiai! 🙏